„Automobilių vagis demaskavo stebėjimo kameros”, „Chuliganai buvo sulaikyti peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus”, „Vagystę užfiksavo vaizdo kameros” – tokios ir panašios žiniasklaidos tekstų antraštės rodo, kad vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti vagys ir turto niokotojai sulaikomi, sulaukia pelnyto atpildo, o nukentėjusieji atgauna savo turtą.
Praktika rodo, kad vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti vagys ir turto niokotojai sulaikomi, sulaukia atpildo, o nukentėjusieji atgauna savo turtą.
Efektyviausia – kompleksinė apsauga
Būsto ir turto apsauga rūpi visiems. Montuojame šarvo duris, perkame brangias spynas, langus dengiame grotomis – tai atrodo normalu. O štai įsirengti vaizdo stebėjimo kamerą laikoma prabangos atributu.
„Toks požiūris jau pasenęs, stebėjimų kamerų kainos gerokai sumažėjusios dėl pažengusių elektronikos technologijų, įranga beveik nematoma, o ir veikia efektyviau”, – sako patalpų apsaugos sistemų pardavime besispecializuojančios įmonės vadybininkas. – Nemanau, kad nereikia šarvo durų, grotų ar tvorų. Tačiau į turto apsaugą žiūrint kompleksiškai, o tokia apsauga ir yra efektyviausia, vaizdo kameros yra ta priemonė, kuri tikrai padeda, kai vagių nesulaiko kitos”.
Draudimo kompanijos „PZU Lietuva” Gyventojų turto draudimo produktų vadovas Kęstutis Daunaravičius sako, jog dėl vien dėl įrengtos stebėjimo kameros turto draudimo įmoka nėra mažinama, bet „įmoka mažinama tais atvejais, kai saugomame objekte, bute ar name yra saugos signalizacija sujungta su saugos tarnyba arba priešgaisrine signalizacija. Tuomet, priklausomai nuo saugos lygio, įmoka gali mažėti iki 15 proc.”, – paaiškino draudimo įmonės atstovas.